Būtina iš esmės keisti Europos šalių mokslo politiką. Reikia sukurti priemones fundamentiniams moksliniams tyrimams finansuoti, bet kartu vykdyti į aiškius ir apibrėžtus tikslus orientuotą mokslinę veiklą. Tokia yra pagrindinė Europos mokslo kongreso, vykusio Europos parlamente Briuselyje, išdava. Kongreso darbe dalyvavo švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.2000-aisiais metais Lisabonoje Europos šalys susitarė, kad per dešimt metų Europa turi tapti dinamiškiausiai besivystančiu pasaulio regionu, turinčiu žiniomis grindžiamą ekonomiką. Tai leis sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą. Šios strategijos įgyvendinimui išskirtinis vaidmuo tenka mokslui ir technologijoms.
Kongreso dalyviai pažymėjo, kad mokslo ir technologinės plėtros finansavimas dar smarkiai atsilieka nuo iškelto tikslo - skirti šiam sektoriui ne mažiau kaip 3 proc. šalių bendrojo vidaus produkto. Buvo analizuojamos Europos mokslo atsilikimo nuo JAV priežastys ir būdai tam atsilikimui įveikti.
Kalbėjęs Europos Komisijos prezidentas R.Prodis pažymėjo, kad Komisija sieks jau artimiausiais metais padvigubinti lėšų, skiriamų mokslo programoms, kiekį. Tam jau nuo 2007-ųjų metų reikėtų skirti Europos struktūrinių fondų lėšas. Kuriama Europos mokslo taryba padėtų išspręsti geriausių mokslinių projektų finansavimą, kartu padidėtų konkurencija tarp atskirų mokslinių grupių.
Rezoliucijoje, kurią anksčiau buvo priėmęs Europos parlamentas, numatyta ragintis šalis kasmet mokslui papildomai skirti po 6-8 proc. lėšų daugiau, nei jų buvo skirta ankstesniais metais. Taip būtų įgyvendintas Barselonos 2002 metų planas pasiekti užsibrėžtą finansavimo lygį.
Europos komisijos Mokslo direktorato generalinis direktorius A.Mitsos pažymėjo, kad būtina skatinti bendradarbiavimą, kurti mokslo technologines platformas, skatinti konkurenciją tarp mokslinių grupių. Ypač svarbu yra sukurti išvystytą mokslo infrastruktūrą, europinius mokslo centrus, kurie pritrauktų ne tik Europos šalių, bet ir kitų valstybių mokslininkus. Pabrėžęs, kad yra svarbu investuoti į mokslininką, A.Mitsos pastebėjo, kad įsijungus naujoms šalims reiktų labiau išnaudoti turimą tų šalių mokslinį potencialą, apie kurį senosios šalys dažnai pamiršta. Generalinis direktorius išvardijo kai kurias programas, kurioms vystyti reikėtų sutelkti kuo daugiau Europos mokslininkų jėgų.
Kongreso dalyviai nagrinėjo įvairių šalių patyrimą, analizavo mokslinių projektų vyksmą. Savo indėlį į Lisabonos strategijos įgyvendinimą jau ima įnešti Lietuva. Pastaraisiais metais po ilgo sąstingio skiriama daugiau lėšų mokslui, apibrėžtos prioritetinės mokslo kryptys. Tačiau vis dar atsiliekame nuo Europos šalių vidurkio, o ypač mažai lėšų mokslui skiria privatūs investitoriai. Vadovaudamiesi Heraklio posakiu - "viskas juda", turime jau dabar keisti savo mokslo politiką, kad naudos iš to turėtų visi gyventojai.