Mokyklų tobulinimo programos (MTP) konsultantai apibendrino balandžio pabaigoje Alytuje, Jotvingių gimnazijoje vykusius MTP mokyklų išorės audito komandų vadovų mokymus bei bandomojo audito rezultatus. Būsimieji komandų vadovai mokėsi planuoti išorės auditą taip, kad jis geriausiai atlieptų mokinių interesus, įgalintų ne bausti, bet ir pasidžiaugti sėkmingu mokyklų darbu.Aštuoniolika švietimo specialistų (mokyklų direktoriai, direktorių pavaduotojai, švietimo skyrių darbuotojai) iš visos Lietuvos Alytuje mokėsi naujos išorės audito metodikos, kuri leis sukurti visiškai naujo tipo mokyklų vertinimo metodiką. Metodiniai pasiūlymai nebuvo “nuleidžiami iš viršaus” – būsimieji auditoriai buvo skatinami diskusijose surasti sprendimus, aktualiausius ir tinkamiausius esamai situacijai Lietuvos mokyklose. Susipažinę su mokyklų tobulinimo išorės audito filosofija ir dokumentais, būsimieji auditoriai dirbo Alytaus Vidzgirio ir Šv. Benedikto vidurinėse bei Sakalėlio pradinėje mokykloje.

“Auditoriai pademonstravo didelę pažangą, planuodami audito procesą mokykloje. Komanda dirbo profesionaliai ir autoritetingai, sprendimai buvo priimami reikiamu metu ir kolegialiai, įtraukiant visus audito komandos narius. Būsimieji komandų vadovai buvo atsidavę darbui ir atviri idėjoms, noriai dalinosi informacija ir atsižvelgė į kitų nuomonę”, - įdirbiu džiaugėsi auditorių mokymams vadovavęs konsultantas iš Didžiosios Britanijos organizacijos “Nord Anglia” Maikas Harrisonas (Mike Harrison). Išorės audito komandų vadovų ruošimo konsultantas pabrėžė, kad auditoriai mokomi dirbti kaip komanda – visi sprendimai ir rekomendacijos priimamos kartu, bendrų diskusijų metu.

Konsultantas pastebėjo, kad ateityje reikėtų aiškiau apsibrėžti “specialiųjų poreikių vaikų” sampratą. Taip pat auditorių mokymo procese skirti daugiau dėmesio pamokos stebėjimo įgūdžiams, pamokos vertinimui. Taip pat audito metu reikia rasti daugiau galimybių į šį procesą įtraukti ir mokinių tėvus bei pačius mokinius, sužinoti jų nuomones apie mokyklą. Pasak p. Harrisono, Britanijoje išorės auditą atliekantys specialistai stebimų pamokų metu nevengia kalbėtis ne tik su mokytojais, bet ir su vaikais.

“Mūsų tikslas – sukurti audito sistemą, kuri atspindėtų, kaip ši mokykla, šis mokytojas tarnauja konkretiems vaikams. Auditas, jo išvados turi mokykloms suteikti realią naudą ir kurti pasitikėjimą. Auditoriai – ne tam, kad tikrintų, ar mokykla atitinka griežtas taisykles, ar kad gąsdintų mokyklos kolektyvą. Jų užduotis – pateikti sąžiningą įvertinimą, kaip vaikams teikiamos paslaugos. Mokykloms turime parodyti kelią, kaip pagerinti ugdymo procesą be administracinių nuobaudų ir taisyklių”, - išorės auditą pagrindžiančią filosofiją atskleidė p. Harrisonas.

Eksperimentiniame išorės audite pavasarį dalyvavusios mokyklos taip pat liko patenkintos ir maloniai nustebintos mokyklos darbo vertinimo naujovių. Apie audito procesą jie turėjo pilną išankstinę informaciją. Daugiausiai mokyklų atstovai kalbėjo apie tai, kad tai nebuvo “griežtų inspektorių” vizitas - auditoriai buvo taktiški svečiai, šiltai bendravo su mokyklos bendruomene. Mokyklų teigimu, auditoriai neparodė išankstinio nusistatymo, jų buvimas pamokose netrukdė, jautėsi geranoriškumas, o su mokyklos bendruomenės nariais buvo daug diskutuojama, ieškant teisingo sprendimo. Mokyklos pastebėjo, kad audito komandos vizitas skatina visą mokyklos kolektyvą ir pasitempti. Audito organizatoriai išskyrė vienos Alytaus mokyklos padarytą išvadą - patiems mokytojams kartais reikia atsisakyti stereotipinio nusiteikimo prieš tikrintojus, keisti požiūrį į juos.

Svarbus audito sėkmės faktorius – viešumas ir tinkamas išankstinis informavimas. Mokyklų tobulinimo programos organizuotų mokymų dalyviai pastebėjo, kad audito sėkmę didele dalimi lėmė tai, kai mokyklos buvo iš anksto išsamiai informuotos apie išorės auditą jų mokykloje. Pedagogų ir jų vadovų nuomone, auditoriai turėtų dar išsamiau dirbti su mokykla prieš auditą, mažiau laiko skirti dokumentų analizei, o dar daugiau - tiesioginiam bendravimui su mokyklos bendruomene.

“Naujo tipo mokyklų įvertinimo tikslas – ne apkaltinti mokyklas kažin ko nepadarius, bet parodyti joms, kaip ugdymo turinys pasiekia kiekvieną klasėje sėdintį vaiką. Nuo šiol vertinsime ne atskirus mokytojus, o tai, kaip šioje mokykloje šiems vaikams vyksta mokymas. Svarbiausia – kad mokyklos gautų objektyvų vaizdą apie save, savo darbo “fotonuotrauką”, - pabrėžė Mokyklų tobulinimo programos Išorės audito komponento koordinatorius Gražvydas Kazakevičius.

Alytaus mokyklose bandyta išorės audito metodika šalies mokyklose bus pradėta taikyti 2005 – 2006 m., o į visas Lietuvos mokyklas atkeliaus 2010-aisiais. Mokyklų audito metodika Lietuvoje pradėta kurti dėka Mokyklų tobulinimo programos – didžiausios šio dešimtmečio investicijos į šalies mokyklas, skirtos pirmiausia 5 – 10 kl. Moksleivių ugdymo kokybei pagerinti. Tačiau išorės audito metodika bus skirta visoms šalies mokykloms. Ji bus pilnai harmonizuota su vidaus audito metodologija –Mokyklų tobulinimo programos dėka šalies mokytojai mokosi ir patys įsivertinti tai, ar gerai jie teikia paslaugas vaikams.


Papildomos informacijos kreiptis:
Rasa Šnipienė, Koordinavimo tarnybos direktorė, Mokyklų tobulinimo programa / LR Švietimo ir mokslo ministerija, tel. 85 2743174 / mob. 8 686 26236 / el. p. rasa.snipiene@smm.lt