Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktame 2004 m. absolventų tyrime pažymima, kad universitetinių mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis vidutiniškai siekė 87 proc. Pagal specialybę įsidarbino 75 proc. absolventų. „Tai liudija apie aukštas absolventų įsidarbinimo galimybes bei itin didelį jų poreikį darbo rinkoje“, - sakė tyrimo autorius B. Gruževskis.
2004 m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis 14 procentinių punktų aukštesnis nei 2002 m. apklausos duomenimis.
Palyginus 2002 ir 2004 m. aukštųjų mokyklų absolventų tyrimų duomenis, išryškėjo informatikos, ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo absolventų įsidarbinimo lygio augimo tendencija. Itin spartus informatikų įsidarbinimo padidėjimas (net iki 96 proc.) rodo vis dar tebesitęsiantį jų poreikio augimą.
Pagerėjo ir technikos mokslus baigusių absolventų padėtis darbo rinkoje. 1999 m. aukštųjų mokyklų absolventų tyrimo duomenimis, jų įsidarbinimo lygis siekė 75 proc., tuo tarpu 2004 m. – 82 proc. tarp transporto inžinerijos ir 93 proc. tarp statybos inžinerijos specialistų.
Tačiau per aptariamą laikotarpį dviem procentiniais punktais sumažėjo teisininkų įsidarbinimo lygis.

Šių metų tyrimas parodė, kad pusė apklaustų respondentų (51,4 proc.) savo pasirengimą profesinei veiklai vertino teigiamai, ir 48,6 proc. respondentų savo pasirengimą įvertino neigiamai. Kaip ir ankstesniais metais, 2004 metų tyrimas parodė, kad, absolventų nuomone, jiems labiausiai stinga praktinio pasirengimo. Taip teigė net 80,2 proc. tyrime dalyvavusių absolventų. Be to, daugiau nei pusė (56,5 proc.) absolventų paminėjo, jog, jų nuomone, studijų metu praktikos nėra tinkamai organizuojamos.
Praktinio pasirengimo trūkumą įvardinę absolventai dažniausiai minėjo, jog jiems nepakanka asmenybės lygmens dalykų (82,4 proc.): savarankiško darbo įgūdžių, kritinio analitinio ir kūrybinio mąstymo, laiko planavimo, kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbos. Darbdaviai šį absolventų pasirengimą vertino šiek tiek palankiau. Kiek labiau nei patys absolventai, darbdaviai pasigedo informacinių technologijų bei kompiuterinio raštingumo. Nemaža dalis darbdavių pažymėjo užsienio kalbų nepakankamą žinojimą (18,9 proc.).
Pirmą kartą tyrime buvo išskirta ir analizuota aukštųjų mokyklų absolventų gimtosios kalbos kultūra, etika, logika. Vertinant bendrąją kultūrą atspindinčius gebėjimus labiausiai išsiskyrė darbdavių ir absolventų požiūris į gimtąją kalbą. Net 37,5 proc. darbdavių teigė, kad jauniems specialistams stinga mokėjimo taisyklingai bendrauti valstybine kalba, tačiau tai pripažino tik 8,8 proc. absolventų.

Apklaustųjų nuomonės dėl priemonių, galinčių padėti įsidarbinti aukštųjų mokyklų absolventams, pasiskirstė labai nevienodai. Didžioji dalis absolventų akcentavo, kad būtina daugiau dėmesio skirti mokomųjų praktikų organizavimui (51 proc.), labiau derinti studijų programas su darbo rinkos poreikiais (45 proc.), baigiamųjų kursų studentus plačiau informuoti apie potencialias laisvas darbo vietas (40 proc.). Mažiausiai pritarimo sulaukė siūlymai ekonominėmis priemonėmis skatinti studentų įsidarbinimą (25 proc.),įvesti absolventų paskyrimo į darbą sistemą (23 proc.), gerinti studijų kokybę (23 proc.), didinti mokymo intensyvumą (10 proc.).

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu tyrimas „Aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis)“ vykdomas nuo 1998 m.
2004 metų tyrimo tikslas – išsiaiškinti darbdavių bei 2003 metų laidos absolventų, potencialiai galinčių įsidarbinti šiose įmonėse, nuomones, ar specialistų profesinis pasirengimas ir jų pasiūla atitinka darbo rinkos poreikius.
Tyrimas buvo vykdomas 2004 m. birželio – rugpjūčio mėn. Jo metu surinkta 736 darbdavių ir 550 absolventų kokybiškai užpildytų anketų. Darbdavių apklausa vyko klausėjui tiesiogiai susitikus su darbdaviu ar jo atstovu. Absolventų apklausa buvo atliekama paštu.



Informacijos ir ryšių su visuomene
sektoriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Malinovskis
tel. (8-5) 274 31 38