Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pareiškia, kad savaitės pradžioje vykusiame renginyje LR Vyriausybėje buvo pagerbti visi šalies sportininkai, 2018 metais iškovoję aukštų rezultatų, kurių dopingo mėginiai buvo neigiami, t.y. švarūs. Neigiamas dopingo mėginys – viena iš sąlygų mokėti premijas, taip pat stipendijas ir rentas.

Jeigu per 10 metų laikotarpį (tiek, kiek laikomas dopingo mėginys) paaiškėja, kad sportininkas vartojo dopingo medžiagas ar naudojo jo metodus, turime visas teisines priemones išsiieškoti išmokėtas valstybės lėšas.

Klaipėdoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dopingo medžiagų laikymo – nacionalinės teisės taikymo atvejis, ir pažeidėjams gresia jau nebe sportinės, ne etikos, bet baudžiamosios sankcijos. Baudžiamojoje teisėje egzistuoja nekaltumo prezumpcija, todėl – kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo – negalima teigti, kad asmuo kaltas.

Pasaulinis antidopingo kodeksas įtvirtina „kaltumo“ prezumpciją, t.y. teigiamas testas reiškia, kad sportininkas vartojo dopingą, ir jis pats turi imtis visų priemonių, kokių tik gali, panaudoti savo gynybai. Bylą prieš sportininką, pagal kodekso nuostatas, pradeda nacionalinė arba tarptautinė federacija, arba sporto renginio organizatorius, atskirais atvejais – WADA.

Lietuvoje nei viena sporto šakos federacija nėra pradėjusi bylos prieš trenerį ar mediką, ar kitą sportininko aplinkos asmenį. Federacija yra tas subjektas, kuriam dabar suteikta teisė pradėti sportinę bylą prieš bet kurį asmenį, įtariamą padarius antidopingo nuostatų pažeidimą. Susidariusi situacija atskleidžia sporto autonomiškumo neigiamą pusę: nepriekaištingos reputacijos nepaisymas, renkamų valdžios organų rotacijos nebuvimas klaidina ir visuomenę, ir valdžios institucijas.