Šiandien, vasario 1 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje ministrė Roma Žakaitienė įteikė kvietimus Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) iniciatoriams rengti slėnių plėtros programų projektus.
Vilniaus Saulėtekio technologijų slėnio iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: 1. Lazerių ir šviesos technologijos; 2. Medžiagotyra ir nanotechnologijos; 3. Puslaidininkių fizika, elektronika ir organinė elektronika; 4. Civilinė inžinerija.
Vilniaus Santaros slėnio iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: 1. Biotechnologija, biofarmacija, molekulinė medicina ir stambiamolekulinės medžiagos; 2. Modeliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos.
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio „Santaka“ (Kaunas) iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: 1. Darnioji chemija ir farmacija; 2. Mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija; 3. Ateities energetika; 4. Informacinės ir komunikacinės technologijos.
Specializuoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio „Nemunas“ iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: 1. Agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; 2. Maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas
Specializuoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai iniciatoriams. Slėnio proveržio kryptys: 1. Jūros aplinka; 2. Jūros technologijos
Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiama glaudesnės mokslo, studijų ir verslo sąveikos būtinybė. Siekiant paskatinti mokslo ir studijų sistemos ir ūkio sąveiką, perspektyvių technologijų kūrimą ir jų diegimą į imlų žinioms verslą, Lietuvoje pradėti kurti integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai). 2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją.
Mokslo, studijų ir verslo slėnių plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Slėnių kūrimas vykdomas dviem etapais. Pirmajame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas. Gautos vizijos buvo įvertintos, pasitelkus Lietuvos ir užsienio ekspertus, ir patobulintos pagal gautas pastabas.
Antrajame etape, kuris prasideda šiandien, slėnių iniciatoriai turės parengti Slėnių plėtros programas, kurios po ekspertinio vertinimo bus teikiamos tvirtinti Vyriausybei. Parengus ir Vyriausybėje patvirtinus programas prasidės realus integruoto mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimas. Slėnių plėtra bus finansuojama iš įvairių finansavimo šaltinių : ES struktūrinių fondų, privačių lėšų, valstybės turto atnaujinimo programos, užsienio investicijų.
Taigi šiandieninis oficialus kvietimas rengti Slėnių plėtros programas yra labai svarbus įvykis Lietuvos mokslui, ekonomikai ir visai valstybei.
Mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo pajėgumų didinimas, jų ryšių su ūkio ir visuomenės reikmėmis stiprinimas yra vienas svarbiausių šiandien pasaulyje vykstančios ekonominės ir politinės konkurencijos veiksnių. Pirmaujančių pasaulio šalių konkurencingumo strategijose svarbus vaidmuo skiriamas teritoriškai vientisiems mokslo, studijų ir inovatyvaus verslo junginiams. Tokiuose junginiuose telkiamos svarbiausios šalies mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo institucijos, vystomos žinių ir technologijų perdavimo iš viešojo sektoriaus į privatų verslą sistemos, sudaromos sąlygos kurtis žinioms imlaus verslo įmonėms. Vakarų šalyse tokie centrai pradėjo kurtis dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje (pavyzdžiui, garsusis JAV Silicio slėnis). Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tokie centrai išplito Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Japonijoje, pastaruoju metu sparčiai kuriasi Kinijoje, kitose Tolimųjų Rytų šalyse ir visuose pasaulio regionuose, kuriuose sparčiausia mokslo ir technikos pažanga.
Daugiau informacijos: Lina Domarkienė, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė, tel. (8 ~ 5) 2190 115
Ryšių su visuomene skyrius Tel. (8-5) 2191229
