„Ar Lietuva turi drąsos laužyti savo senus stereotipus ir tapti Europos kosmoso agentūros šalimi nare, dalyvauti Europos kosmoso programoje? Ar Lietuvai tai būtų naudinga? Ar žvelgdami į žvaigždėtą dangų tebegalvojame, kad konstruoti ir paleisti į kosmosą raketas, erdvėlaivius, palydovus - tai tik didžiųjų valstybių prerogatyva, o mažosioms ten nėra ką veikti? Tačiau daug Lietuvos mokslininkų ir verslininkų puikiausiai galėtų dirbti, kai kurie jau dirba, kosminių tyrimų srityje. Tai ir medžiagotyros, ryšių, aplinkosaugos, tekstilės, augalų, informatikos moksliniai tyrimai bei naujausių technologijų kūrimas“, - teigia Virginija Būdienė, švietimo ir mokslo viceministrė.Lietuvos įsitraukimas į Europos kosmoso programą ir įstojimas į Europos kosmoso agentūrą leistų mūsų mokslininkams efektyviau dalyvauti tarptautinio lygio moksliniuose tyrimuose, atvertų dideles galimybes šalies mokslinių tyrimų bei technologijų plėtrai bei paskatintų inovacijas, kadangi būtent karinė bei kosminė pramonės šakos labiausiai stimuliuoja mokslinius tyrimus ir aukštųjų technologijų plėtrą. Tokia išvada buvo padaryta per naujai sudarytos tarpžinybinės kosmoso reikalų darbo grupės pirmąjį pasitarimą. Darbo grupei, kuri šiemet buvo sudaryta švietimo ir mokslo ministrės įsakymu, vadovauja Lina Domarkienė, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė. Į darbo grupę taip pat įeina Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų valstybės ir mokslo institucijų bei verslininkų atstovai.

Lietuva perspektyviausiai galėtų prisidėti prie Europos kosmoso programos bendradarbiaudama medžiagotyros, ypač naujų medžiagų, kurioms reikia nesvarumo sąlygų, kūrimo, gravitacinės biologijos, tekstilės, ryšių, informacinių technologijų ir kitose srityse. Botanikos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su kitų šalių mokslininkais, sėkmingai atlieka bandymus, kaip kosminiuose laivuose, esant nesvarumui, išauginti augalus. Gyvi augalai ar daržovės palengvintų kosmonautų, ilgai išbūnančių kosmose, neįprastą buitį, paįvairintų jų maistą. Tačiau, nutrūkus bendradarbiavimui su Rusijos kosmoso agentūra, Botanikos instituto mokslininkai nebeturi galimybių atlikti savo bandymų realaus kosmoso sąlygomis. Todėl jie yra labai suinteresuoti, kad Lietuva įsitrauktų į Europos kosmoso programą.
Mūsų šalies verslininkai sėkmingai plėtoja palydovinio balso ir duomenų ryšio paslaugas, per palydovus transliuoja radijo ir televizijos laidas. Lietuvos kosminių ryšių kompanijos „Arcus Novus“ paslaugų aprėpties zona siekia ne tik Europą, bet ir Centrinę Aziją bei Afriką. Labai dideles perspektyvas turi Lietuvos verslo įmonės, kurios, naudodamos kosmines pozicionavimo sistemas, teikia tikslių erdvinių matavimų paslaugas. Šios paslaugos ypač reikalingos transporto, statybos, architektūros ir daugelyje kitų sričių. Kita kosminių technologijų taikymo kasdieniniams „žemiškiems“ tikslams sritis yra Žemės stebėjimo iš kosmoso duomenų panaudojimas. Apdorojant iš palydovų perduodamus Žemės paviršiaus vaizdus, galima gauti informaciją, reikalingą ne tik kartografijai ar geodezijai, bet ir gamtiniams bei technologiniams pavojams ir nelaimėms prognozuoti, aplinkos, gamtinių išteklių, žemės naudmenų ir transporto tinklams stebėti, taip pat valstybės ir visuomenės saugumui užtikrinti. Lietuvos įsitraukimas į Europos kosminius projektus sudarytų galimybes mūsų šaliai kurti šių įvairialypių informacinių sistemų dalis, pritaikytas Lietuvos vartotojams ir suderintas su analogiškomis visos Europos sistemomis.

Lietuvai įsitraukus į Europos kosmoso programą, atsirastų galimybė tiesiogiai prisiliesti prie aukščiausio lygio kosminių technologijų, bendradarbiauti su geriausiais šios srities Europos mokslininkais ir inžinieriais. Tai leistų ne tik plėtoti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, bet ir dalyvauti kuriant kosmines technologijas bei teikiant paslaugas Europos ir, svarbiausia, Lietuvos gyventojams.

Bendra Europos kosmoso politika, pasirašius sutartį tarp Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros, buvo pradėta rengti 2004 metais. ES kosmoso politika ES sutartyje yra strateginė bendros politikos kryptis, o parengti Europos kosmoso programą buvo numatyta ES Lisabonos strategijoje. 2007 m. gegužės mėnesį jungtinė Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros Kosmoso taryba patvirtino suderintas Europos kosmoso politikos gaires, kurių nuostatos įgyvendinamos vykdant Europos kosmoso programą.
Pagrindinis ekonominis kosmoso politikos gairių tikslas yra užtikrinti Europos konkurencingumą šioje svarbioje strateginėje srityje. Politiniai tikslai susiję su nepriklausomo Europos šalių išėjimo į kosmosą užtikrinimu ir su saugumo aspektais.

Lietuvos apsisprendimas parengti savo nacionalinę kosmoso programą ir dalyvavimas europinėje leistų išryškinti savus, mūsų šaliai svarbius prioritetus.
Iš Baltijos šalių intensyvias pastangas įsitraukti į šią programą deda Estija, kuri jau apsisprendė dalyvauti Europos kosmoso programoje ir 2007 m. jau pasirašė bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra susitarimą, t. y. žengė pirmą žingsnį ilgame ir sudėtingame kelyje į tikrąją narystę šiame Europos kosminių valstybių klube.

Jei Lietuva apsispręstų stoti į Europos kosmoso agentūrą ir mūsų šalies galimybes šioje srityje jos ekspertai įvertintų teigiamai, tapti šios organizacijos tikraisiais nariais galėtume ne anksčiau kaip po 8 metų. Lietuvos dalyvavimui Europos kosmoso programoje pritaria dauguma ministerijų ir kitos suinteresuotos valstybės institucijos. Stojimui į Europos kosmoso agentūrą jau pritarė 8 universitetai, 8 mokslo institutai ir 7 verslo įmonės. Visos pastarosios institucijos ir įmonės vienaip ar kitaip jau dalyvauja su kosmosu susijusiuose mokslinių tyrimų projektuose ar teikia paslaugas, susijusias su kosminėmis technologijomis.

Švietimo ir mokslo ministerija rengiasi užsakyti studiją apie Lietuvos mokslinį ir technologinį potencialą, kuris galėtų tapti mūsų šalies įsitraukimo į Europos kosmoso programas pagrindu. Atlikus situacijos Lietuvoje ir Europoje analizę bei įvertinus Lietuvos galimybes, bus rengiamos Lietuvos kosmoso politikos gairės ir bus bandoma apibrėžti įsitraukimo į Europos kosmoso programą kelius bei būdus.

Išsamesnės informacijos teirautis: Švietimo ir mokslo ministerija, Romualdas Kalytis, (8 5) 219 01 21.

Ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė
tel. (8 5) 2191233