Š.m. balandžio 29 d. įvyko visuotinis Lietuvos moksleivių referendumas dėl Lietuvos narystės ES. Jame dalyvavo 70,55 proc. balso teisę turėjusių moksleivių (rinkėjų aktyvumas skaičiuojamas nuo rinkėjų skaičiaus referendumą rengusiose mokyklose. Gegužės 1 d. įvykusioje spaudos konferencijoje L. Deveikis, Pilietinių iniciatyvų centro l.e.p. direktorius, teigė, jog pagrindinis visuotinio moksleivių referendumo rengimo tikslas – ugdyti aktyvų, savo nuomonę turintį pilietį. Moksleivių referendume teisę balsuoti turėjo visi 5-12 klasių moksleiviai. Referendume dalyvavo 1005 mokyklos iš 1234 Lietuvos savivaldybėms priklausančių bendrojo lavinimo mokyklų.

Moksleivių referendumui pateiktas klausimas: “Pritariu Lietuvos narystei Europos Sąjungoje”.

Remiantis Vyriausios moksleivių referendumo komisijos turimais duomenimis, Lietuvos narystei Europos Sąjungoje pritaria (balsavo “TAIP”) 83,31 proc. moksleivių (195742 iš referendume dalyvavusių 234944). Narystei nepritaria (balsavo “NE”) 14,82 proc. moksleivių (34830 iš referendume dalyvavusių 234944). Buvo rasti 6353 negaliojantys biuleteniai (2,68% visų biuletenių skaičiaus).

Kaip gegužės 1 d. spaudos konferencijoje teigė P. Auštrevičius, Europos komiteto prie LR Vyriausybės generalinis direktorius, moksleivių sprendimas turėtų duoti aiškų, nedviprasmišką signalą balsavimo teisę turintiems piliečiams. P.Auštrevičius taip pat palinkėjo suaugusiesiems prisiminti Moksleivių referendumo šūkį “Nepražiopsok” ir įsiklausyti į vaikų sprendimą bei pateisinti jų lūkesčius.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius spaudos konferencijoje pažymėjo, kad moksleiviai aktyviai dalyvavo referendume, diskutavo ir išreiškė savo nuomonę svarbiu visai valstybei klausimu, o tai suteikė moksleiviams praktinių tiesioginės demokratijos įgūdžių.

Vladas Gaidys, Visuomenės nuomonės tyrimų instituto “Vilmorus” direktorius, spaudos konferencijoje pripažino, kad nors pradžioje į šią akciją žiūrėjo gana skeptiškai, kaip į žaidimą, dabar turįs pripažinti, jog moksleiviškas referendumas buvo labai solidžiai ir rimtai organizuotas.

V.Gaidys teigia, jog moksleivių referendumo rezultatai atitinka daugmaž tai, ką pastebi ir visuomenės nuomonės tyrėjai, ypač tarp jaunimo nuo 18m. iki 25m. Pasak “Vilmorus” direktoriaus, vargu ar gegužės 10-11d. referendume sulauksime tokio aktyvaus rinkėjų dalyvavimo, koks buvo moksleivių referendume.

Didžiausias rinkėjų aktyvumas, skaičiuojant nuo rinkėjų skaičiaus mokyklose, organizavusiose referendumą, buvo Alytaus rajone: dalyvavo 1522 iš 1738 balso teisę turėjusių moksleivių, t.y. 87.57 proc., šiame rajone iš 23 bendrojo lavinimo mokyklų referendumą surengė 15. Visuotiniame Moksleivių referendume nedalyvavo Neringos savivaldybės mokyklos (nei viena iš dviejų, turėjusių teisę rengti referendumą). Mažas rinkėjų aktyvumas pastebėtas Utenos rajone: čia referendumą surengė 12 iš 18 savivaldybei priklausančių bendrojo lavinimo mokyklų, tačiau skaičiuojant nuo rinkėjų skaičiaus dalyvavusiose mokyklose, referendume balsavo vos 47.76 proc. visų balso teisę turinčių moksleivių (2776 iš 5813).

21 iš 60 savivaldybių referendumą organizavo visos savivaldybei priklausančios bendrojo lavinimo mokyklos (mokyklų aktyvumas 100 proc.). Iš šių savivaldybių, aktyviausi rinkėjai buvo Panevėžio rajone: iš 2281 rajone balsuoti galėjusių moksleivių referendume dalyvavo 1965, t.y. 86.15%. Mažiausias rinkėjų aktyvumas iš savivaldybių, kuriose į pilietinę akciją įsitraukė visos rajono mokyklos, buvo Visagine: iš 4214 balso teisę turėjusių moksleivių referendume dalyvavo 2284, t.y. 54.20 proc.

Daugiausia Lietuvos narystės ES šalininkų yra Birštono rajone (reikia pažymėti, jog čia referendumą surengė tik viena mokykla iš rajone esančių 2 bendrojo lavinimo mokyklų) – net 93.15 proc. Antroje vietoje pagal pasisakančių už Lietuvos narystę į ES skaičių yra Elektrėnai, kuriuose referendumas buvo surengtas visose mokyklose: čia Lietuvos narystę ES palaiko 89.12 proc.

Daugiausia abejonių dėl Lietuvos narystės ES išreiškė Visagino – 42.38 proc. - ir Šalčininkų rinkėjai - 33.13 proc., bet visgi ir šiuose rajonuose Lietuvos narystės ES šalininkų buvo daugiau: atitinkamai 55.21 proc. - Visagine ir 65.07 proc. - Šalčininkuose. Komentuodamas Visagino ir Šalčininkų rezultatus, V. Gaidys, Visuomenės nuomonės tyrimų instituto “Vilmorus” direktorius, pabrėžė “tautinio momento” čia neįžvelgiąs. Anot jo, šiuose rajonuose gyvenantys lietuviai, pagal visuomenės apklausas, taip pat daug skeptiškiau nusiteikę ES atžvilgiu, kaip ir dauguma tuose rajonuose gyvenančių tautinių mažumų atstovų. Pasak V. Gaidžio, didesnį narystės ES priešininkų skaičių šiuose rajonuose lemia ne tautinė priklausomybė, bet sunki socialinė padėtis.

Išsamenę informaciją pagal savivaldybes Jūs rasite Švietimo ir mokslo ministerijos interneto puslapyje (Naujienos) ir šiuo adresu:

http://www.vrk.lt/rinkimai/2003/referendumas/mokref/mok_ref.rez_l-p_ri_id=18.htm