Spalio 5 d. švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė tarė įžangos žodį dvidešimt antrosios Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijoje.Sveikindama konferencijos dalyvius Ministrė pabrėžė, kad pirmaujančios, norinčios pirmauti arba siekiančios neatsilikti pasaulio šalys mokslui skiria vis daugiau dėmesio – tiek didindamos bendras investicijas į mokslo pajėgumų stiprinimą, tiek puoselėdamos universitetus, kaip pagrindinius mokslo žinių kūrimo ir sklaidos židinius, tiek besirūpindamos, kad mokslo žinios būtų kuo plačiau panaudojamos skatinti šalies ūkiui ir tobulinti pačiai visuomenei. „Kai kalbame apie žinių visuomenę, žinių ekonomiką, dažniausiai turime omenyje mokslo žiniomis aprūpintą ir sėkmingai jomis besinaudojančią visuomenę, ir ekonomiką, kurioje svarbiausią vaidmenį vaidina mokslu grįstos naujovės“, – sakė R.Žakaitienė.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės, mokslotyra ir mokslo pažinimas, apimantis tiek istorinių mokslo raidos procesų tyrinėjimą, tiek mokslo filosofiją ar sociologiją, kurios nušviečia mokslo funkcionavimą dabartinėje visuomenėje, turėtų būti kertinės disciplinos ir šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje, ir švietimo sistemoje, ir plačiosios visuomenės informavimo lauke.

„Manyčiau, kad kaip tik jūs, mokslo istorikai, galite padėti politikams ir visai visuomenei suprasti šios situacijos dėsningumus ir pasakyti, kaip mokslo situaciją gerinti, – kreipdamasi į konferencijos dalyvius sakė ministrė. – Šiandien mums ypatingai reikia dabartinio mokslo situacijos refleksijos. Kaip mūsų šalių mokslas, suformuotas šaltojo karo metais, transformuojasi į rinkos ekonomikų variklį? Koks pas mus turi būti viešojo sektoriaus mokslo, išlaikomo mokesčių mokėtojų lėšomis, ir privačių pramoninių tyrimų santykis? Kaip modeliuoti nedidelių šalių nacionalines inovacijų sistemas, turinčias atsilaikyti globalizacijos audrose?“

Dvidešimt antroji Baltijos šalių mokslo istorikų konferencija tęsis dvi dienas. Konferenciją rengia Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslų akademija, Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Antroji plenarinė konferencijos sesija skirta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 225-osioms įkūrimo metinėms, medicinos literatūros Lietuvoje 475-osioms metinėms ir Lietuvos farmacijos 500-osioms metinėms paminėti. Atskiros konferencijos sesijos skirtos skirtingoms mokslo ir mokslo istorijos sritims: gegologijos ir geografijos; biologijos, fizikos, matematikos, astronomijos ir chemijos; universitetų, mokslo institucijų ir akademinių tyrinėjimų; muziejų, monumentų ir technikos objektų; istorinis gamtos ir technologijų pažinimo, baltų bendradarbiavimo ir komunikavimo; Europos sąjungos integracijos ir perspektyvų; moklo filosofijos ir sociologijos. Viena sesijų – Medicinos, farmacijos ir veterinarijos – vyks Kaune, Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje.



Ieva Tamutytė
Ministro atstovė spaudai
Tel. (8 5) 2361 128