Įpusėjus Švietimo plėtotės centro vykdomam ESF projektui „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“ apibendrinami nuveikti darbai, nagrinėjamos diagnozuotos problemos, ieškoma efektyvesnių sprendimo būdų, siekiama dialogo su socialiniais partneriais.
Vienas tokių projektui aktualių darbų, padedančių įvertinti projekto veiklų poveikį – tai Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos atliktas mokinių tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų ir projekto mokyklų koordinatorių nuomonės apie projekto mokyklose išbandomą mokymo modelį ir siūlomas mokomąsias programas tyrimas.

Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 500 projekto mokyklų 9 klasių mokinių tėvų. Didžioji dauguma apklaustų tėvų yra patenkinti (43,5%) arba iš dalies patenkinti (42,7%) projekto mokyklų teikiamomis naujomis galimybėmis. Nepatenkintų – 2,6%, likusieji 11,2% neturi nuomonės šiuo klausimu.

Dažnai įsivaizduojama, jog tėvai per mažai domisi ugdymu ir mažai ką žino apie tai, kas vyksta mokykloje, tačiau atlikus tyrimą buvo įsitikinta, jog dauguma tėvų yra informuoti apie mokykloje vykstantį projektą, apie išbandomų programų pasirinkimo galimybes ir žino (79,4%), pagal kokias eksperimentines privalomųjų dalykų (lietuvių kalbos, matematikos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos) bei integruotas technologijų ir menų programas, ar kūno kultūros modulių programas mokosi jų vaikai. Apklaustų devintokų tėvų nuomone, jų sūnus ar dukra konkrečias programas pasirinko todėl, kad tai yra įdomu (65,3%), pasirinkimą lėmė gabumai (55,9%), tai padeda apsispręsti, kur studijuoti ateityje (52,5%), apsispręsti pasirenkant būsimą profesiją (50,3%), taip pat todėl, kad sekasi konkrečios pasirinktos srities dalykai (49,3%), buvo atsižvelgta į mokytojų rekomendacijas (49,1%), tėvų patarimus (44,9%). 40,1% tėvų nurodė, kad jų vaikų pasirinkimą lėmė tiksli ir išsami informacija apie pasirinktos programos naudingumą ateičiai, 22,4% anketoje pažymėjo, kad didelę įtaką padarė mokinių simpatijos konkrečių mokomųjų dalykų mokytojams, taip pat paminėjo ir draugų įtaką (20,8%) išbandomų eksperimentinių programų pasirinkimui. Dauguma tėvų yra patenkinti (35,9%) ir iš dalies patenkinti (38,7) savo vaikų pasirinkimu mokytis pagal eksperimentinę meninio, technologinio ugdymo ar kūno kultūros programą, 23,4% neturi nuomonės, 2% - nepatenkinti.

Projekto konsultantas iš Didžiosios Britanijos Alan Beckley pabrėžė, jog švietimo tyrimuose paprastai nagrinėjami du svarbūs faktoriai - mokymosi motyvacija ir lankomumas - netiesiogiai rodantys ugdymo kokybės kaitą. Todėl norint išsiaiškinti, kaip vykdant projektą kinta ugdymo kokybė, daug dėmesio buvo skiriama mokymosi motyvacijos ir lankomumo klausimams.

Anketoje tėvų buvo klausiama, ar dalyvaujant projekte pasikeitė jų sūnaus/dukters noras ir nusiteikimas mokytis. 26,1% tėvų nurodė, kad jų vaikų noras ir nusiteikimas mokytis sustiprėjo, 52,1% nurodė, šiek tiek sustiprėjo noras mokytis kai kurių mokomųjų dalykų. Tėvai pastebėjo, jog didėja jų vaikų mokymosi motyvacija, nes pasidarė įdomiau, pradėjo sektis, atsirado noras įgyti išsilavinimą, pagerėjo akademiniai pasiekimai, vaikai susirūpino savo ateitimi, pradėjo suvokti ryšį tarp dabartinio mokymosi ir ateities. Anketose tėvai rašė apie savo vaikų apsisprendimą geriau mokytis, suvoktą atsakomybę už savo mokymąsi, mokslo vertės suvokimą ir pripažinimą, savo mokymosi poreikių suvokimą, supratimą, jog tai, ko mokosi, bus naudinga gyvenime. Visa tai rodo pozityvią mokinių požiūrio į mokymąsi kaitą ir mokinio kaip asmenybės brendimą.

Apklausoje dalyvavę tėvai išsakė nuomonę apie mokymo(si) procesą ir akcentavo dalykus, dėl kurių, jų nuomone mokymas ir mokymasis pagal eksperimentines programas jų vaikams įdomus. Visų pirma jie paminėjo įdomias pamokas, siūlomų programų ir projektų įvairovę, sumažėjusį mokymosi krūvį, padidėjusias pasirinkimo galimybes ir mokymo medžiagos atitikimą mokinio poreikiams, taip pat galimybę atlikti praktines užduotis. Tėvai pastebėjo ir mokinių pasiekimų vertinimo pozityvią kaitą bei gerą mokymo medžiagos išaiškinimą, geranorišką mokytojų bendravimą su mokiniais, sumažėjusią mokyklos baimę ir padidėjusias mokinių saviraiškos galimybes. Dalis tėvų akcentavo sumažėjusį jų vaikų sergamumą ir pastebėtą sąmoningą rūpinimąsi savo sveikata.

Atsakydami į klausimus apie lankomumą 54,9% tėvų teigia, kad jų vaikai pamokas praleidžia tik ligos atveju, 38,1% pripažįsta, kad jų vaikai kartais pabėga iš pamokų, o 7% tėvų žino, kad jų vaikai dažnai pabėga iš pamokų. Tėvų buvo klausiama, ar pasikeitė jų sūnaus/dukters lankomumas dalyvaujant projekte ir lyginant su praėjusiais mokslo metais. Net 45,7% tėvų atsakė, kad lyginant su praėjusiais mokslo metais jų vaikų lankomumas pagerėjo.

Tyrimo rezultatai tyrėjams leidžia tvirtinti, jog 26 projekto mokyklose realiai taikomi mokiniams naudingi nauji mokymo metodai, išbandomos naujos ugdymo programos mokiniams sudaro galimybes dalį mokomųjų dalykų mokytis pagal savo polinkius, įgyti praktinių įgūdžių, išbandyti save įvairiose praktinėse veiklose bei suvokti teorijos ir praktikos dermės svarbą, o tai yra netiesioginė mokymosi motyvacijos didinimo prielaida. Tėvų išskirtas pozityvus aspektas – mokinio saviraiškos ir savirealizacijos naujos galimybės – rodo parengtų naujų ugdymo programų poveikį mokinių socialinės kompetencijos ir kūrybiškumo plėtojimui, palankios mokymo ir mokymosi aplinkos bei teigiamo mokyklos mikroklimato formavimui.

Projekto tyrimų grupės vadovė Ramutė Skripkienė, tel. (8 5)2711543