Mokyklų tinklas šalyje turi būti tvarkomas lanksčiai, atsižvelgiant į vietos gyventojų švietimo poreikius ir turimus finansinius išteklius. Tai numato Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos „Mokyklų, vykdančių švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės“, kurias trečiadienio posėdyje patvirtino Vyriausybė.„Siekiame užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką mokymąsi, taip pat ir specialiųjų poreikių bei riboto mobilumo žmonėms. Mokyklų steigėjai privalo sudaryti geras mokymosi sąlygas tiek vaikams, tiek suaugusiems“, - sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.

Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės reglamentuoja bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų švietimo programų įvairovės plėtojimą, mokyklų steigimą bei jų pertvarkymą, mokyklų tinklo pertvarkos planavimą ir įgyvendinimą.

Mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėse įvardinta, kokios mokymo programos gali būti įgyvendinamos mokyklose-darželiuose, gimnazijose, vidurinėse mokyklose, kitose švietimo įstaigose.

„Pereiname prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis, t.y. mokyklose įgyvendinamos įvairios bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programos bei jų moduliai“, - sako A. Monkevičius.

Mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės – pirmas dokumentas, aiškiai reglamentuojantis mokyklų tinklo kūrimą. Rengėjai tikisi, kad laikantis šių taisyklių bus laiduojamas optimalus bendrojo lavinimo mokyklų tinklas, taip pat šalies profesinio mokymo tinklas, tenkinantis mokinių mokymosi, darbo rinkos poreikius. Apskričių viršininkai užtikrins, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims ugdytis.

Kartu su mokyklų tinklo kūrimo taisyklėmis svarstomas ir kitas dokumentas – „Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašas“. Jo paskirtis – padėti mokyklų steigėjams sukurti veiksmingą, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įtaigų tinklą, kad savivaldybių tarybos, savarankiškai spręsdamos mokyklų tinklo pertvarkos klausimus, vadovautųsi visiems vienodais, Vyriausybės nustatytais kriterijais.

Dokumente numatyta, kad steigdamas mokyklą, mokyklos steigėjas privalo užtikrinti, kad mokyklos patalpos atitiktų higienos normoms, būtų sukurta materialioji aplinka mokymuisi, būtų atitinkamas mokinių skaičius.

Miesto ir savivaldybės centro vidurinėje, suaugusiųjų mokykloje ir gimnazijoje turi būti ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės. Profilinio mokymo kokybei užtikrinti nuo rugsėjo 1 d. bus skiriama 430 tūkst. litų, o 2005 m. biudžete tam numatoma 1 mln. 300 tūkst. litų.

Steigėjo sprendimu mokykla gali būti likviduojama, jei nelieka mokinių.

Pastaruoju metu kai kuriuose savivaldybėse kilo įtampų dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad parengti dokumentai padės mokyklų steigėjams efektyviai tvarkyti mokyklų tinklą ir išvengti socialinės įtampos.

Išsamesnė informacija: Stasė Strolaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, tel. (8 5) 274 31 19


Informacijos ir ryšių su visuomene
sektoriaus vadovė Nomeda Barauskienė
tel. (8 5) 274 31 85