Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė šiandien, vasario 13d., Seimo nariams, žiniasklaidai ir piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ atstovams išplatino atsakymą į grupės narių išsakytą kritiką Mokslo ir studijų įstatymo projektui.Organizacija „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ nepritaria pagrindiniams mokslo ir studijų reformos principams ir kvietė visuomenę susirinkti į mitingą vasario 19d., tačiau tokiai protesto akcijai Vilniaus miesto savivaldybė leidimo neišdavė.

Viceministrė išreiškė apgailestavimą, kad „nepagrįsta ar klaidinanti Mokslo ir studijų įstatymo projekto kritika galiausiai reiškia pačios reformos idėjos atmetimą ar nukėlimą į neapibrėžtą tolimą ateitį.“

„Atidėti reformą šiuo metu būtų labai neatsakinga. Akademinė bendruomenė yra pavargusi nuo ilgai besitęsiančių kalbų ir tikisi, kad sprendimai bus priimti. Diskusija vyko ilgai ir karštai, pozicijos ir siūlymai pertvarkai yra aiškūs“, - sako N.Putinaitė. „Šiuo metu turime unikalią galimybę pertvarkydami mokslo ir studijų sistemą pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.“

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pakvietė piliečių grupę „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atvykti į Švietimo ir mokslo ministeriją diskusijai vasario 17d., antradienį, 16 val.

N.Putinaitės atsakymo tekstas pridedamas:
------------------------------

DĖL KLAIDINANČIŲ TEIGINIŲ APIE MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMĄ

Grupė „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ išplatino kvietimą į mitingą dėl šiuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstomų reformos nuostatų. Džiaugiamės, kad grupės nariai pritaria reformos būtinybei. Drauge apgailestaujame, kad nepagrįsta ar klaidinanti Vyriausybės siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų kritika galiausiai reiškia pačios reformos idėjos atmetimą ar nukėlimą į neapibrėžtą tolimą ateitį. Vyriausybės pasiūlymai numato, kad sisteminė pertvarka prasidės jau šiais metais. Mokslo ir studijų neatidėliotinos reformos būtinybę gerai suvokia ir bendrai palaiko akademinė bendruomenė ir plačioji visuomenė.

1. Grupės nariai palaiko kitą nei Vyriausybės siūlomas reformos kelią. Jie nurodo, kad „reformos pagrindas ir prioritetas turi būti nepriklausomu ekspertiniu vertinimu grindžiama studijų programų konkurencija“; kad reformoje atsisakoma pamatuotos aukštųjų mokyklų tinklo optimizacijos; ragina „nedelsiant remiantis nepriklausomu ekspertiniu vertinimu peržiūrėti visas studijų programas ir suteikti joms jų tikrąjį pobūdį bei lygį atitinkantį statusą, o netenkinančias reikalavimų tuojau pat naikinti“.
Siūlomoje reformoje ketinama atsisakyti smulkmeniško reglamentavimo, pasitikėti aukštųjų mokyklų gebėjimu ir noru ieškoti išeičių. Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis. Tikime, kad jos pačios geriau žino savo pranašumus ir trūkumus ir sugebės priimti sprendimus dėl studijų programų plėtimo ar siaurinimo, dėl galimo jungimosi su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Švietimo ir mokslo ministerija ketina konsultuoti norinčias jungtis ar kitaip keistis aukštąsias mokyklas, siūlyti joms geriausius sprendimus. Aukštųjų mokyklų tinklui optimizuoti numatoma skirti apie 150 mln. ES struktūrinių fondų lėšų.
Aukštosioms mokykloms bus suteiktas specialus teisinis statusas. Jos bus laisvesnės nuo administracinių apribojimų, galės laisviau valdyti turtą ir aktyviau spręsti bendros strategijos, laboratorijų, bendrabučių atnaujinimo klausimus. Tai jos galės daryti naudodamos ES struktūrinių fondų paramą, kuri 2007–2012 m. siekia beveik 3 mlrd. litų.
Mūsų požiūriu, ekspertų vaidmens iškėlimas reiškia, kad drauge numatoma siaurinti aukštųjų mokyklų autonomiją. Didelių galių ekspertams suteikimas reikštų administracinio kišimosi į aukštosios mokyklos vidaus reikalus didinimą, trukdžius laisvei kelti strateginius tikslus ir ieškoti sprendimų. Griežtesnio administravimo kelias Lietuvoje jau yra diskredituotas, nes juo nesėkmingai eita pastaraisiais dviem dešimtmečiais. Lietuvoje vykdytas ekspertinis programų vertinimas pageidautinų rezultatų – optimalios studijų sistemos ir gerėjančios kokybės – nedavė. Problemos nebuvo išspręstos, jos tik gilėjo.
Pasitikime gerai mokyklas baigusiais abiturientais, jų pasirinkimu studijuoti. Pasitikime prigimtiniu žmogaus troškimu pažinti ir tobulėti, kuris yra pagrindinis aukštojo mokslo variklis. Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad abiturientai gautų kuo daugiau ir patikimos informacijos apie aukštųjų mokyklų lygį ir studijų programų kokybę, nuolat stebės mokslo ir studijų sistemoje vykstančius procesus, juos koreguos tik esant būtinybei.

2. Grupės nariai teigia, kad reformos pagrindas – „„studijų krepšelio“ įvedimas ir studentų suskaidymas į visiškai nemokančius už mokslą ir mokančius visą studijų kainą savo lėšomis“ “; kad „atsisakoma atsakomybės už valstybės akredituotų studijų programų kokybę bei socialiai teisingos studentų mokėjimo už studijas tvarkos, laiduojančios vienodą studijų prieinamumą pagal gebėjimus ir pasirengimą, nepriklausomai nuo turtinės bei socialinės padėties“.
Reformos siūlymai remiasi LR Konstitucija ir ja remtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Valstybė privalo gerai besimokantiesiems garantuoti nemokamą mokslą. Tačiau valstybė negali užkirsti kelio studijuoti tiems, kurie negavo valstybės finansavimo ir yra pasirengę studijas apmokėti savo lėšomis. Palyginti su dabartine padėtimi, reforma numato išplėsti galimybes studijuoti.
Netiesa, kad riba tarp valstybės finansuojamų studentų ir mokančių už studijas yra griežtai brėžiama. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galėtų kur kas lengviau pasiskolinti lėšų studijoms – kuriama nauja valstybės remiamų paskolų sistema. Valstybės remiamos paskolos reiškia lengvatines sąlygas: suteikiama valstybės garantija, todėl nėra reikalo užstatyti turtą ar gauti laidavimą; numatomi palankūs grąžinimo terminai.
Iki 10 procentų aukštųjų mokyklų absolventų, kurie dvejus studijų metus ir likusias studijas savo lėšomis baigs geriausiai, studijų išlaidos būtų valstybės kompensuotos. Numatoma, kad valstybė teiktų socialines stipendijas studijuojantiesiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas.

3. Grupės nariai teigia, kad siūlymuose: „siekiama būtiną pertvarką paversti aklai bei chaotiškai vyksiančiu socialiniu eksperimentu su Lietuvos būsimais ir esamais studentais bei akademinėmis bendruomenėmis. Studentams siūloma rinktis tarp studijų programų, kurių dauguma neatitinka net minimalių reikalavimų, jiems neturint patikimos informacijos apie vienos ar kitos studijų programos lygį ir garantijų, jog pasirinktoji studijų programa nebus tik imitacinė.“
Atkreipiame dėmesį, kad nauja studijų finansavimo tvarka į aukštąsias mokyklas ateitų kartu su šiais metais įstosiančiais pirmakursiais ir 2009–2010 m. galiotų tik jiems. Ankstesniais metais įstoję studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką: semestro rezultatai lemia, kas mokės ir kas nemokės už studijas. Tad pirmaisiais reformos metais aukštosios mokyklos matytų stojimo tendencijas, kurios jas skatintų aiškiai formuoti savo strategiją, uždarant neperspektyvias ar atidarant naujas studijų programas.
Pagal dabar galiojančius įstatymus aukštosios mokyklos neprivalo teikti detalios informacijos Švietimo ir mokslo ministerijai. Stojantiesiems inisterija suteiks visą turimą informaciją stojantiesiems. Šiuo metu yra atnaujinama svetainė www.mokslas.lt, kurioje bus galima rasti visą esamą informaciją apie reformą ir aukštųjų mokyklų studijų programas. Daugiausia informacijos apie reformą abiturientai dabar gali rasti ministerijos tinklalapyje www.smm.lt .
Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt) turi plačią duomenų bazę, kurioje pateiktos visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintos studijų programos, nurodytas akreditacijos lygis (akredituota be išlygų ar su ribojimais), galima susipažinti su išsamiomis vertinimo išvadomis. Jei sąraše nėra ieškomos studijų programos, tai nereiškia, kad ji nelegali – tiesiog dar neatėjo eilė vertinti. Absoliuti dauguma studijų programų yra įvertintos – per 800 (iš 1300).

4. Išplatintame pareiškime teigiama, kad „didžioji dalis studentų bus be jokio pagrindo priversti mokėti tūkstantines sumas ir dalį studijoms priklausančio laiko skirti uždarbiavimui arba imti didžiules bankų paskolas, arba ieškoti palankesnių studijų sąlygų emigruojant“; raginama „įvesti studijų mokestį tik visiems studentams vienodą ir nedidelį ir tik po to, kai bus atlikta tinklo optimizacija, ir tik įrodžius jo pagrįstumą.“
Raginimo įgyvendinti nesuteikia galimybės LR Konstitucijos 41 straipsnis, kuriame nurodoma, kad gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti laiduojamas nemokamas mokslas. Todėl negalime siūlyti studento finansavimo modelio, pagal kurį visi mokėtų dalį studijų kainos. Veiksmingą paskolų sistemą matome kaip garantiją, kad galės studijuoti valstybės finansavimo negavę stojantieji, kad norintys studijuoti turės galimybę imti paskolą pragyvenimo lėšoms ir studijuoti, o ne dirbti, kartkartėmis užsukdami į aukštąją mokyklą.
Tinklo optimizavimo kelias, kurį nurodo grupės nariai, yra būdingas nedemokratinėms valstybėms, ribojančioms laisvę spręsti, o valdžiai pavedančios imtis atsakomybės už viską. Mūsų siūlymas remiasi aukštųjų mokyklų laisve ieškoti būdų gerinti kokybę jungiantis su kitomis aukštosiomis mokyklomis ar keičiant statusą.

5. Grupės nariai nurodo, kad „aukštosios mokyklos bus priverstos pirmenybę skirti studentų pinigų pritraukimui ir „darviniškai“ kovai už išlikimą, o tai ves prie diplomų „pardavinėjimo“ ir aklai bei chaotiškai laisvosios rinkos „nematomos rankos“ atmestų arba mažiau oportunistiškų aukštųjų mokyklų išnykimo.“
Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis. Jos turės labiau atsižvelgti į kintančius visuomenės poreikius ir į stojančiųjų lūkesčius. Lietuvos mokslo ir studijų sistemos institucijos nuo Lietuvos priėmimo į ES dienos norėdamos ar nenorėdamos dalyvauja ES ir platesnio pasaulio mokslo ir studijų institucijų konkurencijoje – varžosi dėl studentų, dėl projektų lėšų ir akivaizdžiai pralaimi šioje kovoje. Dalis akademinės bendruomenės užsidengia akis prieš šį faktą, tačiau jis turėtų būti akivaizdus politikams, stebintiems panašius procesus visose ūkio ir kultūros srityse. Reforma leis sustiprinti pajėgiausias Lietuvos mokyklas, suteiks paskatų nepagrįstai išsiplėtusioms mokykloms stiprinti tas studijų kryptis, kurios yra stipriausios, vienytis konkuruojant su užsienio universitetais. Vyriausybės pasiūlymuose numatyti saugikliai, leisiantys išvengti studijų dempingo.
Įstatymas, numatydamas aukštosioms mokykloms daugiau savarankiškumo, numato kitokią nei šiuo metu kokybės kontrolę. Kas šešeri metai bus akredituojamos ne vien studijų programos, bet ir pati aukštoji mokykla. Vyriausybė turi galią inicijuoti aukštosios mokyklos reorganizavimą ir likvidavimą.
Reformos siūlomas finansavimo modelis numato, kad valstybinės aukštosios mokyklos lėšos ją pasieks keliais keliais. Pirmiausia – tai bazinio finansavimo lėšos, skirtos ūkio poreikiams ir administravimui padengti. Taip pat ji gaus lėšų iš mokslo veiklos ir iš studentų (valstybės finansuojamų ir studijuojančių už savo lėšas). Atkreipiame dėmesį, kad su studentais ateinančios lėšos už studijas jau šiandien sudaro vis mažėjančią dalį stipriausių universitetų biudžeto, todėl aukštosios mokyklos varžosi dėl mokslo finansavimo, infrastruktūros bei kitų projektų, ir tai visame pasaulyje pripažinta praktika, kelianti baimę tik vengiantiems atviros konkurencijos ir teikiantiems pirmenybę biurokratiniams sprendimams.

6. Pareiškime teigiama, kad „ketinama įvesti mokėjimo už studijas tvarka, studentus be aiškaus pagrindo apmokestinsianti tūkstančiais litų“. Iš tiesų valstybė skiria papildomų lėšų studijoms, o ne apmokestina studentus. Šiuo metu yra labai daug studentų, kurie moka visą kainą už studijas. Jų sumokėtomis studijų kainos lėšomis aukštosios mokyklos netgi dengia valstybės finansuojamų studentų studijas. Ši situacija susidarė todėl, kad valstybė iki šiol užsakydavo daug valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau jas finansavo tik 47 proc. Nuo to nukentėjo studijų kokybė.
Siekiame keisti situaciją. Numatyta skirti 51 mln. litų universitetų pirmakursiams. Tai 15 mln. litų daugiau nei pernai. Siekiame, kad valstybės finansuojamas studentas gautų visą finansavimą, o ne pusę lėšų savo studijoms, kaip buvo iki šiol. Universitetuose bus 11 tūkst. pirmakursių. Kolegijose studijuos 10 tūkst. pirmakursių, t. y. beveik tūkstančiu daugiau nei pernai. Tam skiriama papildomų lėšų. Siekiame derinti sistemą, kad didėtų studijuojančiųjų kolegijose ir besimokančiųjų profesinėse mokyklose dalis.

7. Nepagrįstas yra tvirtinimas, kad „Lietuvoje į viešosiomis įstaigomis paverčiamų universitetų tarybas „socialiniai partneriai“ bus skiriami „politiniu pagrindu“, sudarant galimybes į jas pakliūti „patikimiems“ asmenims“; kad reformos projekte „sudaromos kone idealios sąlygos „išparceliuoti“ dalį valstybei priklausančio aukštųjų mokyklų turto“.
Įstatymo projekte numatomas valdymo modelis yra remtas pažangiausiais vakarietiškais universitetų valdymo modeliais. Šiuo metu panašus valdymo modelis jau veikia Lietuvoje – kolegijose. Šiandien aiškėja šio valdymo modelio dideli privalumai.
Reforminiuose siūlymuose numatyta, kad aukštoji mokykla įgis daugiau teisių disponuoti turtu. Tačiau siūlymuose įstatymui numatyta daug saugiklių, neleidžiančių savavališkai elgtis su aukštosiosios mokyklos turimu ar jai patikėtu turtu. Taip pat aiškiai apibrėžti reikalavimai aukštosios mokyklos tarybos nariui, kurie užkerta kelią į tarybas patekti nekompetentingiems asmenims ar politikams.

8. Raginama „siekti, jog Vyriausybė ir Seimas pasirinktų alternatyvią šiam eksperimentui aukštojo mokslo reformos koncepciją“; „nepritarti dabartiniam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, bet jį pakeisti iš esmės arba sukurti naują, remiantis aukščiau išdėstytais reikalavimais“.
Šiuo metu aptariamos reformos nuostatos remiasi 2007 m. birželio 14 d. Parlamentinių politinių partijų susitarimu dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Jame aiški nuostata, kad studijos turi būti finansuojamos „lėšos paskui studentą“ principu, kad turi būti keičiamas aukštųjų mokyklų valdymas, o mokslas – būti finansuojamas konkurso būdu.
Šiuo metu koaliciją sudariusių partijų programose buvo remiamasi šiais principais. Jie įtikino žmones už šias partijas atiduoti balsus. Nuostatos buvo įtvirtintos šios Vyriausybės programoje, kurioje numatoma atlikti esminius mokslo ir studijų reformos darbus: nuo 2009–2010 studijų metų pirmo kurso studentų finansavimą pradėti studijų krepšelio principu; sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą, kuri pradės veikti ne vėliau kaip 2009 m. liepos mėn.; finansuoti mokslo tyrimus pereinant prie ilgalaikio konkursais pagrįsto finansavimo; įgyvendinti priemones, skatinančias aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir telkimąsi; aukštųjų mokyklų autonomija apims teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu; aukštosioms mokykloms suteikti įstatyme įtvirtintą specialų, autonomiškumą užtikrinantį, teisinį statusą.
Vyriausybės sūlymai yra šių įsipareigojimų vykdymas, nuosekliai įgyvendinant deklaruotus mokslo ir studijų pertvarkos principus.
Svarstoma reforma yra sistemiška. Jokios panašios sisteminės ir detalios mokslo ir studijų sistemos pertvarkos nėra pateikta. Vienintelė alternatyva reforminiams siūlymams – dabar galiojanti sistema, kuri netenkina visuomenės, politikų, akademinės bendruomenės ir studijuojančiųjų.
Atidėti reformą šiuo metu būtų labai neatsakinga. Akademinė bendruomenė yra pavargusi nuo ilgai besitęsiančių kalbų ir tikisi, kad sprendimai bus priimti. Diskusija vyko ilgai ir karštai, pozicijos ir siūlymai pertvarkai yra aiškūs. Šiuo metu turime unikalią galimybę pertvarkydami mokslo ir studijų sistemą pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kviečia grupės „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ atstovus artimiausiu metu susitikti.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė

Švietimo ir mokslo ministro atstovė spaudai
Aistė Skaržinskaitė
Aiste.skarzinskaite@smm.lt
Tel. 219 11 82; 8 614 13 069