Švietimo ir mokslo ministerija parengė Profesinio rengimo įstatymo naujos redakcijos koncepciją. Joje numatyta, jog profesinis rengimas bus suprantamas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas. Taip pat numatyta siekti labiau įtraukti socialinius partnerius. Koncepcijos tikslas - parengti nuostatas naujai profesinio mokymo įstatymo redakcijai, kuri labiau atitiks laikmečio poreikius, prisidės prie valstybės socialinės ir ekonominės plėtros.

Numatoma, jog nauja įstatymo redakcija įteisins profesinio rengimo sistemos sandarą, profesinio rengimo procesų bei valdymo organizavimą ir finansavimo pakitimus. Įstatymu bus reglamentuojama valstybinių, savivaldybių bei nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų, profesinių sąjungų ir darbdavių veikla pirminio ir tęstinio profesinio rengimo srityje.

Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio rengimo skyriaus vedėjas Aurimas Morkūnas atkreipė dėmesį, jog naujosios redakcijos įstatymas vadinsis „Profesinio rengimo įstatymas“, pavadinime įteisinant platesnės reikšmės žodį „rengimas“ vietoj „mokymo“.

Įstatyme numatoma reglamentuoti profesinio mokymo programų kūrimą, mokymo ir mokymosi pasiekimų vertinimą ir įteisinimą, profesinio rengimo kokybės užtikrinimą, profesijos mokytojų rengimą, profesinio informavimo ir konsultavimo organizavimą ir vykdymą, profesinio rengimo tyrimus.

Įstatymas reguliuos pirminį ir tęstinį profesinį rengimą. Bus apibrėžtos socialinių partnerių funkcijos, jų teisės ir atsakomybė profesinio rengimo srityje.

Pasak A.Morkūno, 1997 m. priimtame Profesinio mokymo įstatyme neaptarta daug svarbių klausimų. Nieko nepasakyta apie kvalifikacijų sistemą, apie profesinio mokymo standartus, apie neformaliai įgytų kompetencijų įteisinimą, apie profesinio rengimo kokybės laidavimą.

Apie daugelį svarbių problemų dabar galiojančiame įstatyme yra tik užsimenama. Beveik nepaliestas profesinio mokymo prieinamumas, įskaitant profesinį informavimą ir konsultavimą; neįvardintos rizikos grupių - žmonių su negale, kalinių, anksti švietimo sistemą palikusio jaunimo ir pan. - integravimo į darbo rinką priemonės.

Nemažai pakitimų įstatyme sąlygoja ir integracijos į Europos Sąjungą procesas. Įstatymas turėtų apibrėžti, kaip bus užtikrinami profesinio rengimo skaidrumas ir darbo jėgos mobilumas; kaip bus vykdomas kvalifikacijų pripažinimas, akcentuojant tarptautiniu mastu reguliuojamas profesijas; kaip Lietuva įsijungs į Europos profesinio rengimo plėtotės centro veiklą ir kt.

Įstatyme numatoma įtvirtinti nuostatą, kad profesinis rengimas skirstomas į ikiprofesinį ugdymą, pirminį profesinį rengimą ir tęstinį profesinį rengimą.

Ikiprofesinis ugdymas yra skirtas padėti sąmoningai pasirinkti būsimą profesiją. Svarbus ikiprofesinio ugdymo darinys yra technologinė
gimnazija, kurioje moksleiviams suteikiamas platus konkrečios veiklos srities pažinimas.

Pirminis profesinis rengimas yra švietimo sistemos dalis, kurioje asmuo įgyja pirmąją kvalifikaciją.

Tęstinio profesinio rengimo metu tobulinama arba keičiama asmens anksčiau įgyta kvalifikacija.

“Profesinio mokymo sistema taps liberalesne ir lankstesne. Asmenims atsivers galimybė naudotis įvairiomis profesinio mokymo formomis, rinktis profesinio mokymo įstaigą”, - teigė profesinio rengimo skyriaus vedėjas Aurimas Morkūnas.

Toks profesinio rengimo sistemos pertvarkymas leis realizuoti
Mokymosi visą gyvenimą memorandumo ir Europos komisijos direktorato švietimui ir kultūrai 2002 m. Briuselyje patvirtintas Profesinio mokymo politikos vystymo nuostatas.

Su Profesinio įstatymo rengimo koncepcija bus galima susipažinti ir pareikšti savo nuomonę Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklapyje www.smm.lt


Informacijos ir ryšių su visuomene sektoriaus
vyriausiasis specialistas Edvardas Špokas
tel. 274 31 85