Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius įsakymu patvirtino Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategiją. Strategijos vizija – kiekvienas baigiantis pagrindinę mokyklą moksleivis išsiugdys verslumą ir turės rinkos ekonomikos žinių pagrindus, žinos, kokių jo asmeninių savybių reikia ir kaip jas sėkmingai ugdyti, kad sėkmingai galėtų pasinaudoti rinkos ekonomikos teikiamomis galimybėmis.
Šiuolaikinių demokratijų pagrindas yra rinkos ekonomikos sistema. Europos Sąjungos švietimo dokumentuose viena iš prioritetinių krypčių taip pat yra verslumo ugdymas. Šiame kontekste ypač svarbus ekonominis švietimas ir supratimo apie verslą ugdymas. Tai yra kiekvienam piliečiui reikalingos žinios ir įgūdžiai, nes ekonominiai santykiai apima visas gyvenimo sritis ir etapus. Visuomenės poreikis ekonominėms žinioms yra didžiulis ir švietimo sistemos uždavinys – padėti šį poreikį patenkinti. Dėl Lietuvos istorinės raidos ypatumų sklandus šios srities žinių perdavimas iš kartos į kartą nėra įmanomas, taigi švietimo sistemai iškyla papildomų uždavinys užpildyti ją.
Ši strategija aprėpia bendrojo lavinimo mokyklų mokymo turinio ir ugdymo proceso pakeitimus ir papildymus, siekiant įdiegti ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą. Strategijoje suformuluojami pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti įvedant ekonominio raštingumo mokymą ir verslumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose.
Strategijoje ekonominis raštingumas ir verslumo ugdymas suprantamas kaip bendrojo raštingumo ir išsilavinimo kompetencijos praktinė dalis.
Ekonominio raštingumo lygmenį nusako atitinkamoms amžiaus (išsilavinimo) grupėms nustatomi ekonominio raštingumo standartai. Juose išdėstoma, kokių konkrečių žinių ir gebėjimų turi įgyti mokinys tam tikruose mokymo proceso etapuose.
Griežtai reglamentuojant tik minimalaus (bazinio) žinių lygio ekonominį raštingumą, mokykloms bei atskiriems mokiniams paliekama galimybė siekti aukštesnio lygio ekonominių žinių.
Mokyklų profiliavimas ar kitos organizacinės priemonės turi sudaryti vienodas sąlygas visiems mokiniams gilinti ekonomines žinias.
Ekonominio raštingumo įgyvendinimas vyks visose mokyklų pakopose: pradinėje ir pagrindinėje mokykloje iki 9-os klasės – ekonomika integruota į kitų mokomųjų dalykų programas ir kaip pasirenkamasis dalykas; devintoje–dešimtoje klasėse privalomasis dalykas; vidurinės mokyklos baigiamosiose klasėse – pasirenkamasis dalykas.

Naujoji strategija parengta remiantis 2002 balandžio mėn. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos patvirtintomis visuotinio ekonominio raštingumo strategijos gairėmis. Strategijoje atsižvelgiama ir į pirmųjų metų, diegiant visuotinį ekonominį švietimą, patirtį.
Rengiant strategiją atsižvelgta į naujausius Lietuvos Respublikos dokumentus: Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatas, Švietimo strategijos gaires bei į Lietuvos tapimą Europos Sąjungos nare, todėl šioje strategijoje ne tik pakeistas ankstesnis pavadinimas (“Visuotinio ekonominio raštingumo strategijos gairės”), bet ir pridėtas papildomas turinys, atspindintis naujus iššūkius švietimo sistemai.
Būtina pabrėžti, kad verslumo ugdymas nėra tapatus ekonominiam raštingumui, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kalbama apie tuos pačius dalykus. Verslumo ugdymas yra atskira sritis, tačiau kita vertus, jį galima labai glaudžiai ir sėkmingai derinti bei integruoti su ekonominiu švietimu, todėl ir šios dvi sritys yra apimamos viename dokumente.


Susipažinti su strategija galima Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.smm.lt

Smulkesnė informacija:
Marytė Stričkienė, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius, tel.: 8 5 2743149