Tęstinio Švietimo ir mokslo ministerijos leidinio „Švietimo problemos analizė“ naujausio numerio tema – kaip padidinti suaugusiųjų mokymosi galimybes. Leidinyje, remiantis įvairių tyrimų duomenimis, apžvelgiama suaugusiųjų mokymosi padėtis Lietuvoje ir, nedetalizuojant strategijų, aptariamos bendrosios suaugusiųjų mokymosi galimybių didinimo kryptys. „Žmogus mokosi visą gyvenimą“. Tais laikais, kai šis posakis buvo sukurtas, suaugusio žmogaus mokymasis laikytas savaiminiu procesu, priklausomu nuo gyvenant įgyjamos patirties ir nenuspėjamu kaip likimas. Pastaraisiais metais ši filosofinė įžvalga virsta imperatyvu: „Žmogus turi mokytis visą gyvenimą“, - rašoma leidinio pratarmėje.
Mokymosi visą gyvenimą būtinumą lemia kelios priežastys: sparti gyvenimo būdo, aplinkos kaita, technologiniai darbo procesų bei struktūriniai darbo jėgos paklausos pokyčiai, gyvenamosios vietos, darbovietės, pareigų, profesijos dažnesnis keitimas, visuomenės senėjimas.

Leidinyje „Švietimo problemos analizė“ nagrinėjami šie pagrindiniai klausimai: kas laikoma suaugusiųjų mokymusi, kokios suaugusiųjų mokymosi formos skiriamos šiuo metu (neformalusis, formalusis, savaiminis, profesinis, neprofesinis), pateikiama duomenų, kiek suaugusiųjų Lietuvoje mokosi, ko jie mokosi ir ko norėtų mokytis, kokios bendros tendencijos būdingos suaugusiųjų mokymuisi, koks darbdavių požiūris, kokia turėtų būti valstybės pagalba ir kt.

Statistikos departamento 2006 metų duomenimis, per vienerius metus Lietuvoje ko nors mokėsi 55 proc. 25-64 metų amžiaus žmonių. Didžiausią procentą iš jų (45 proc.) sudarė suaugusieji, kurie mokėsi savarankiškai, savišvietos forma, tai yra iš knygų, specializuotų žurnalų, naudodamiesi kompiuteriu, internetu. Kaip rašoma leidinyje, šie duomenys paneigia dažną nuomonę, kad Lietuvos suaugusieji daugiausia mokosi formaliai.

Bendros suaugusiųjų mokymosi tendencijos Lietuvoje panašios, kaip ir kitose šalyse. Lietuvai, kaip ir Europai, taip pat būdinga, kad daugiausia mokosi tie žmonės, kurie jau yra įgiję aukštesnį išsilavinimą ir aukštesnį statusą darbe. Šiuo metu Europoje stiprėja nauja tendencija - ribų tarp formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi nykimas, patirtimi grįsto mokymosi vaidmens augimas. Tai skatina dar vieną naujovę – kurti kvalifikacijų sistemas bei registrus, lengvinančius kvalifikacijų pripažinimą.

Leidinyje taip pat pateikiama neformaliojo suaugusiųjų mokymosi galimybių didinimo priemonių sistema, apimanti mokymosi sąlygas, kokybę, mokymosi naudą, teigiamą požiūrį į tęstinį mokymąsi. Mokymosi sąlygas pagerina lankstūs tvarkaraščiai, individualius poreikius atitinkantis mokymosi tempas, lankstus mokymosi vietos parinkimas, mokymosi formų įvairovė, finansinė parama besimokantiems. Mokymosi kokybę – suaugusiesiems tinkantys metodai, jiems skirtos mokymosi priemonės, pakankamas andragogų skaičius ir kt.

Tęstinis ministerijos leidinys „Švietimo problemos analizė“ skirtas politikams, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių specialistams, plačiajai visuomenei.
Leidinį galima paskaityti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainės www.smm.lt skyriuje „Švietimo būklė“.

Ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė,
tel. (8 5) 2191233