Šiandien, birželio 24 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas tyrimas "Socialinės pedagoginės vaikų ugdymosi sąlygos Rytų Lietuvoje", kurį atliko Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių švietimo tyrimų laboratorija. Tyrimą pristatė grupės vadovas dr. Tadas Tamošiūnas, Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologinių švietimo tyrimų laboratorijos vedėjas.Tyrimo tikslas buvo išnagrinėti socialines – pedagogines vaikų ugdymosi sąlygas Rytų Lietuvoje.

Pagal tyrimo rezultatus, daugiausia dėmesio tautiniam tapatumui skiria lenkai, mažiausiai – lietuviai. 66 proc. lenkų, 31 proc. rusų ir 24 proc. lietuvių mano, kad tautinių mažumų vaikai lankytų mokyklas tautinių mažumų mokomosioms kalboms. Tačiau vis daugiau moksleivių renkasi mokyklas lietuvių kalba, pastebima tyrimo išvadose. Ypatingai akivaizdus moksleivių mažėjimas mokyklose rusų dėstomąja kalba.

Didžioji dalis moksleivių tiek lietuvių, tiek lenkų, tiek rusų dėstomąją kalba visiškai tenkina mokykla, kurioje jie dabar mokosi. Labiausiai savo mokyklomis patenkinti mokyklų lenkų dėstomąja kalba moksleiviai (75 proc.), mažiausiai – lietuvių (51 proc.), rusų – 66 proc..

Iš esmės nėra skirtumų tarp miesto ir kaimo mokyklų pagal moksleivių ir mokytojų aprūpinimą mokymo priemonėmis bei mokytojams reikalinga informacija, nėra mokytojų išsilavinimo skirtumų. Tačiau kaimo mokyklų vaikai rečiau naudojasi kompiuteriais nei miesto. Jie taip pat mažiau patenkinti mokymo kokybe. Tyrimo išvadose teigiama, jog tai lemia ir subjektyvūs veiksniai – kvalifikacijos, poreikių, motyvacijos skirtumai tarp kaimo ir miestų mokyklų.

Tyrimo išvadose pažymima, jog lietuvių kalbos nemokėjimas labiau riboja moksleivių išsilavinimo ir profesijos pasirinkimo galimybes tada, kai jis susijęs su tam tikra kultūrine izoliacija ir menkesne integracija į Lietuvos visuomenę.

Nei mokomoji kalba, nei tautybė netrukdo įsigyti formalaus išsilavinimo, tačiau mokyklų ne lietuvių dėstomąja kalba moksleiviai rečiau siekia aukštojo mokslo. Didelę reikšmę vaiko norui siekti išsilavinimo turi tėvų išsimokslinimas, turtinė padėtis, net tai, kiek knygų yra namuose. “Nelygias išsilavinimo galimybes daugeliu atveju labiau lemia socialiniai ir kultūriniai, nuo švietimo sistemos nepriklausantys veiksniai”, - teigiama tyrimo išvadose.

Tyrimo metu buvo apklausti 1230 11-12 kl. moksleiviai bei 415 mokytojų iš 27-ių bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų.


Informacijos ir ryšių su visuomene
sektoriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Špokas
tel. 74 31 85