Siekdama gerinti vaikų užimtumą, ugdyti jų saviraišką, stiprinti ugdymo institucijų ryšį su vietos bendruomene, didinti rizikos vaikų adaptacijos ir reabilitacijos visuomenėje galimybes, Švietimo ir mokslo ministerija nuolat didina finansavimą neformaliajam švietimui ir ugdymui. Tai šiandien vykstančioje konferencijoje „Neformalusis vaikų švietimas pilietiškumui, savarankiškumui, verslumui“ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas.Iš mokinio krepšelio neformaliajam ugdymui šalyje per metus skiriama 95,7 mln. Lt - po 144 Lt vienam mokiniui per metus.
Per praėjusius metus bendrojo lavinimo mokyklose popamokinėje veikloje dalyvavo daugiau kaip 385 tūkst. mokinių. Tai sudaro 68 proc. visų mokinių.
Populiariausios neformalaus švietimo kryptys buvo sporto (28 proc.), muzikos (17 proc.), choreografijos (13 proc.), dailės (11 proc.).

Savivaldybės, iš skiriamų lėšų švietimui, finansuoja ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, tokias kaip menų, muzikos, dailės, jaunimo ar laisvalaikio centrus ir pan. Jų programose dalyvavo daugiau nei 112 tūkst. mokinių, tai – 23 proc. visų mokinių.
Šiose įstaigose neformalus švietimas yra mokamas, tačiau jų kainas nustato ir prižiūri savivaldybė. Atlikus 2003 m švietimo būklės tyrimą “Popamokinės veiklos veiksmingumas” pastebėta, kad mokesčio už neformalųjį vaikų švietimą dydis daugumai mokinių yra prieinamas, tačiau tobulintina materialinė bazė bei susisiekimas.

Švietimo ir mokslo ministerija kasmet įgyvendina Vaikų vasaros poilsio organizavimo, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos ir kryptingo užimtumo programas. Tam papildomai kiekvienais metais skiriama per 6 mln. litų.

Švietimo strateginėse nuostatose numatyta pasiekti, kad neformalus švietimas taptų prieinamas visiems vaikams, finansuojant neformalųjį švietimą taikyti mokinio krepšelio principą, bendrojo lavinimo mokyklose išplėtoti neformaliojo švietimo programų pasiūlą (bus stengiamasi, kad neformaliojo švietimo programose pagal savo poreikius dalyvautų 75 proc. vaikų).

„Neformaliajam vaikų švietimui keliami tikslai – ne tik tenkinti jaunuolių pažinimo ir lavinimosi poreikius, bet ir padėti jiems integruotis bei tapti aktyviais visuomenės nariais, ugdyti pilietiškumą, iniciatyvumą, veiklumą, skatinti saviraišką. Šiandien ypač akcentuojama šių kompetencijų ugdymo svarba, kadangi jos daug efektyviau padeda jaunam žmogui įsitvirtinti dinamiškoje pasaulio visuomenėje – praktiškai pritaikyti turimas žinias ir gebėjimus, susirasti darbą,“ - sakė A.Puodžiukas.

Informacijos apie neformalųjį vaikų švietimą teikiančias įstaigas galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje www.mokykla.smm.lt




Informacijos ir ryšių su visuomene
sektoriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Malinovskis
tel. (8-5) 274 31 38