Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius Seime dalyvavo tarptautinėje apskritojo stalo diskusijoje “15 metų – kas pasikeitė vaiko labui?”. Diskusija vyko Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 15 metų sukakties proga.Ministras A. Monkevičius diskusijoje pažymėjo, kad konvencijos priėmimas tai tik pirmas žingsnis, o po to turi sekti bendras darbas, kad vaiko problemų sprendimas taptų prioritetine valstybės politikos sritimi.
„Dėmesio vaikams niekuomet nėra per daug, randasi vis naujų problemų, kurias turime spręsti. Mes, suaugusieji, privalome sukurti sąlygas visaverčiam vaiko asmenybės augimui – ne primesdami išankstines savo nuostatus ir norus, bet atsižvelgdami į vaiko polinkius bei gabumus“, - sakė ministras A. Monkevičius.
Ministras pabrėžė, kad šis Vaikų teisių konvencija įtvirtino naują požiūrį į vaikus bei vaikų ir suaugusiųjų santykius, ir vaikai yra ne vien gavėjai, o teises turintys organizatoriai.

Vaikų ir jaunimo teisės, taip pat pagrindiniai jų užimtumo ir socialinių įgūdžių formavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, švietimo įstatyme, kituose norminiuose aktuose.
Švietimo ir mokslo ministerija per paskutinius metus įgyvendino daug programų vaikų gerovės srityje. Viena iš jų - Visuotinio priešmokyklinio ugdymo programa. Visi 5 – 6 metų vaikai turi teisę nemokamai lankyti priešmokyklinę grupę, kurioje vaikui padedama subręsti mokyklai. Priešmokykliniu ugdymu siekiama sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, fizinių, psichinių ir dvasinių galių harmoningam skleidimuisi, palengvinti jam pereiti prie sistemingo ugdymosi mokykloje. Numatyta, kad jau kitais metais bus baigta kurti visų Lietuvos vaikų duomenų bazė, kurioje bus kaupiami duomenys apie vaiko augimo ir ugdymo šeimoje sąlygas, siekiant kiekvieną vaiką atvesti į mokyklą ir sudaryti jam lygias mokyklinio starto galimybes.
Švietimo įstatymas numato galimybę ir specialiųjų poreikių, tautinių mažumų, emigrantų vaikams lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį. Taip pat jiems teikiama psichologinė, socialinė, specialioji pedagoginė informacija ir pagalba.
Siekiant gerinti vaikų užimtumą, ugdyti jų saviraišką, stiprinti ugdymo institucijų ryšį su vietos bendruomene, didinti rizikos vaikų adaptacijos ir reabilitacijos visuomenėje galimybes, toliau įgyvendinama Vaikų vasaros poilsio organizavimo, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos ir kryptingo užimtumo programos. Tam kiekvienais metais Švietimo ir mokslo ministerija skiria per 6 mln. Litų.
Organizuojamas socialiai remtinų mokinių nemokamas maitinimas, kuriam iš valstybės biudžeto tai pat skirta daugiau nei 6 mln. litų.
Šiuolaikinėje mokykloje daugumą mokinių problemų padeda įveikti socialinis pedagogas. Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo mokyklų socialinių pedagogų etatų steigimą, kurių įsteigta per 800.

Siekiant išsiaiškinti, kaip švietimo sistemoje paisomi vaiko interesai ir kaip galima būtų keisti situaciją, nuolat atliekami tyrimai gabių vaikų ugdymo, moksleivių mokymo krūvių, vaikų brandumo mokyklai, papildomo ugdymo, tautinių mažumų atstovų ugdymo srityse. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus gabių vaikų atsiskleidimo ir jų rėmimo, papildomo ugdymo prieinamumo ir formų įvairovės didinimo problemų sprendimai numatyti 2004 m. patvirtintoje Vaikų ir jaunimo socializacijos programoje.
Siekiant sumažinti moksleivių krūvius, yra nuolat koreguojamos bendrosios programos, išsilavinimo standartai, keičiama moksleivių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema.

Konvencijoje įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo nuomonę mokyklose įgyvendinama per mokyklinę demokratiją – mokinių savivaldą. Mokinių išrinkti atstovai kartu su mokytojais, tėvais dalyvauja mokyklos taryboje – aukščiausioje mokyklos savivaldos institucijoje, kuri svarsto svarbius mokyklos klausimus, daro įtaką direktoriaus sprendimams. Šių metų lapkričio mėn. įvyko jau III Lietuvos mokinių parlamento rinkimai. Vienas iš Lietuvos parlamento tikslų – suteikti galimybę jauniems žmonėms išreikšti savo nuomonę dėl to, kokioje ateities Lietuvoje jie norėtų gyventi. Švietimo ir mokslo ministerija per įvairias programas remia įvairias aktyviai veikiančias jaunimo organizacijas.

„Kad konvencija nebūtų tik dokumentas ir turėtų įtakos kasdieniniame vaiko gyvenime, konvencijos dėstymas yra įtrauktas į visas mokytojų, socialinių pedagogų, teisininkų rengimo programas, su konvencijos nuostatomis mokiniai supažindinami pamokų metu“,- pažymėjo ministras Algirdas Monkevičius.


Lietuvos Respublikos Seimas Vaiko teisių konvenciją ratifikavo 1995 liepos 3 d.