Vasario 10-12 d. Švietimo ir mokslo ministerija minės Edukacinės komisijos 230 metų ir ministerijos 85-erių metų sukaktis. Renginiai

Vasario 10 d. ministerijoje numatoma Moksleivių veiksmo diena. Moksleivių parlamento nariai laikinai taps ministerijos vadovais, darbuotojais, dalyvaus darbo grupių veikloje. Po darbo dienos Moksleivių parlamento ir Švietimo ir mokslo ministerijos komandos susitiks krepšinio aikštelėje. Varžybos vyks P. Vileišio pagrindinės mokyklos sporto salėje (Filaretų g. 3, Vilnius), pradžia 17.30 val.

Taip pat vasario 10 d. 11 val. ministerijoje bus atidaroma fotografijų, dokumentų paroda „Darbai ir dienos“.

Vasario 11 d. ministerijoje – atvirų durų diena. Lankytojai susipažins su Švietimo ir mokslo ministerijos pastato istorija, siekiančia XVI a. vidurį, dabartine ministerijos veikla.

Vasario 12 d. 11 val. ministerijos Ovaliojoje salėje vyks konferencija „Edukacinei komisijai 230 metų“. Pranešimus skaitys R. Šmigelskytė – Stukienė, dr. R. Motuzas, dr. D. Kuolys.

Edukacinė komisija

Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinė komisija įsteigta 1773 m. spalio 14 d. Mūsų valstybės istorijoje tai buvo pirmoji valstybinė, pasaulietinė, Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimui pavaldi, švietimo įstaigų veiklą ir jų raidos kryptis nustatanti institucija. Edukacinė komisija – viena iš seniausių švietimo ministerijų Europoje.

Edukacinė komisija reformavo švietimo sistemos valdymą, jai vadovaujant buvo rengiami nauji vadovėliai, kito mokymas ir jo turinys, augo mokyklų skaičius. Mokyklos supasaulietintos ir priartintos prie gyvenimo. Į pradžios mokyklas atėjo daugiau vaikų, ypač iš valstiečių ir miestelėnų. 1777 m. LDK veikė 330 parapinių mokyklų, kuriose mokėsi beveik 5 tūkst. mokinių.

Švietimas nepriklausomoje Lietuvoje 1918 – 1940 m.

Pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė ir valstybės vadovai švietimą laikė vienu iš svarbiausių prioritetų. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras Jonas Yčas 1918 m. vasario 16 – ąją kalbėjo: „Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas“. Jau pirmojoje kalboje Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis tarp kitų svarbiausių valstybei dalykų paminėjo Lietuvos visuomenės švietimo klausimą sakydamas: „Mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėm“. Tokios iš valstiečių kilusio tuometinio Lietuvos elito nuostatos darė didelę įtaką valstybės švietimo politikai.

1918 m. besikurianti Lietuvos valstybė savo žinion perėmė 8 gimnazijas ir 11 progimnazijų. 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Patvirtinta 4 metų pradžios mokykla, privaloma visiems mokyklinio amžiaus vaikams. Sparčiai augo moksleivių, mokyklų, mokytojų skaičius. Nuo 1932 m. mokykloms statyti valstybė ir savivaldybės kasmet išleisdavo po 2 mln. Lt. 1939 m. Lietuvoje veikė 2386 pradžios mokyklos, kuriose mokėsi 155 tūkst. mokinių. Tuo pat metu veikė apie 60 gimnazijų ir kelios aukštosios mokyklos.

Švietimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę

1990 m. kovo 11 d. paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę, švietimo pertvarkos gairės jau buvo parengtos. Po metų priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, paskelbta Lietuvos švietimo reformos programa.

Dabartinės Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai tikslai yra suformuoti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus.

2004 m. Lietuvoje veikia 1932 bendrojo lavinimo mokyklos, jose mokosi daugiau nei pusė milijono mokinių. Aukštąjį mokslą galima įgyti 27 kolegijose ir 23 universitetuose.




Informacijos ir ryšių su visuomene
sektoriaus vadovė Nomeda Barauskienė
tel. (8 5) 274 31 85